vikas

vìkas sm. (4) BM60(Žb), NdŽ, LKKXI110, LD220(Glv, Ukm), Dgl, Aps, Mšk, Jdp, Antš, (2) K.Būg(Ds), Sdb, Kr, Grž; LBŽ žr. vikis 2: Ana vìkų išvirė valgyti J. Vikùs, lubiną sėja JnšM. Pasikavojom avižų, vìkų į sniegus, į pusnis (per karą) Grnk. Reikia vikų̃, reikia žirnių visokių Bsg. Mišankoj būdavo avižos, žirniai, vikaĩ Pnd. Kai vikų̃ avižõs[e] yra, tai kiauliai nelabai ėda Ob. Paliko vikų̃ stirtelytė, tai kad apstojo stirnos Svn. Žydai pirkdavo švarius vikùs ir labai brangiai mokėdavo Pnm. Vìkų vienų mas nesėdavom, maišydavom su avižom i miežiais Sml. Už avižas vikaĩs veš [rekviziciją vokiečiams] Ėr. Nebėr dabar tokių avižų, kokios gi dabar avižos: tai su žirniais, tai su vikaĩs Kp. Kur ne kur kvietys, o visi vikaĩ Sb. Lęšių (vikų) naša, regisi, bus geresnė, negu žirnių A1883,218. Prie rugių, kad daugiau duonos išeitų, vikų̃ dėdavo Alz. O tai gardi vikų duonelė – paragavai i ažsisprangavai Prng. Kepėm duoną iš girsų, da i vikų̃ dadėdavom Dglš. Kur žirniai, kur vìkai, kur mūsų jaunikiai? Nėr žirnių, nėr vìkų, nėr mūsų jaunikių (d.) Jsv. ║ pl. Kai kur lapuoti, žiedais nusagyti stiebeliai pupų styri, tai vikų̃, dobilų, peliožirnių lopiniai marguliuoja BM60(Žb). Vyniojos an tų avižų ir paaugo smarkiai vikų̃ toj prieškalnėj Svn. Storai buvo bičių vikuose Ėr. Šitie miežiai, regis, vikų̃ nesusukti Slk. Vikaĩ apskabino miežius ir sugulė Ktk.